Musu universiteto zygeiviu klubas, i kuri mes visos keturios uzsirasem, turi nedaug nariu, todel dazniausiai jungiasi prie Nikosijos zygeiviu asociacijos, kurie organizuoja ivairius zygius sekmadienio rytais.
Ta sekmadieni kelemes turbut anksciausiai per visa gyvenimo Kipre laikotarpi, nes puse 8 jau reikejo buti prie universiteto. Kai isejom buvo taip anksti, kad net sankryza prie musu namu, kuri visada (bent mums iki tol taip atrode) buna pilna masinu su pastoviais kamsciais ir siaubingu triuksmu, buvo tuscia!
Kai nuvaziavom i vieta, isaiskejo, kad ta karta visi zygeiviai buvo taip sakant amziuj. Bet mes buvom gerai nusitekusios (visgi jau nuvaziavom i vieta), tai mums sitas faktas netrukde. Tiesa, Jurgai pasirode, kad jie visi mane, jog mes galim neiseit visos trasos, nes esam nepatyrusios ir nezinom kur kisam nosi, o 14km yra nemazai, o Sandrai pasirode priesingai - kad jie visi ziurejo kreivai i mus todel, kad zinojo, jog mes jaunos ir stiprios, todel sitas zygis mums bus tik vaiku zaidimas, kai tuo tarpu jiems tai jau visai neblogas jegu isbandymas. Bet matyt taip ir liksim nesuzinojusios, ka jie is tikruju maste i mus ziuredami:) Zodziu, zygiavom, grozejomes vaizdais ir suzinojom kai ka naujo apie Troodos apylinkes.
Visas sitas Atalente takas eina aplink Olimpo kalna - auksciausia Kipro taska (1998m). Sitoj vietoj buvo 1750m, mums uz nugaros matosi auksciausiai esantis Kipro kaimelis - Prodromos (1440m).
Mes cia valgom ne ka kita kaip mazuosius kalnu obuolius. Mes net galvojom, kad kazka netaip isgirdom kai jie paklause ar jau ragavom kalnu obuoliu. Sakom: "nepastebejom tokiu". O pasirodo, kad tai buvo tiesiog mazos (mazdaug silauogiu dydzio) raudonos uogos augancios and krumu kekemis panasiai kaip sermuksniai. Ju pavadinimas kiles nuo to, kad ju skonis kaip obuoliu (kai jau zinai, tai gal ir imanoma atsekti ta skoni:D)
Sitos gelytes pavadinimo nepamenu, tik zinau, kad tai unikalus augalas budingas tik Kipro Troodos kalnams. Grazu, a? Auga tiesiai is zemes be jokiu zaliu lapu. Is pradziu as galvojau, kad ten ant zemes buvo tiesiog prikrite ziedu nuo kokio nors medzio.
Vieta, Jurgos akimis ziurint, tobula jaunavedziu vestuvinems nuotraukoms:) tik kazin kokie jaunavedziai noretu pedinti kokius 8-10km, kadpasidarytu grazia foto:D
Sita foto buvo verta pasidaryti jau vien tik del to, kad gryzus ant tako, suzinojau dar viena naudinga fakta: Troodos kalnuose yra gyvaciu! Ir lyg dar to butu maza, viena is ju yra mirtinai nuodinga!
Paskutine musu zygio nuotrauka labai primena sauleta rudens diena Lietuvoje;)Visus 14km iveikem per tris su puse valandos. Atstumas musu kojoms tikrai nepasirode per ilgas. Buvo labai smagus pasivaiksciojimas sekamdienio ryta:)
Zygiai vykdomi kiekviena sekmadieni (isvykimo laikas irgi nesikeicia, deja). Si sekmadieni planuojamas zygis iki Kaledonijos krioklio. Kadangi mes ten jau buvom, tai jei pasitaikys proga vaziuoti i kokia nors nauja vieta, zygyje nedalyvausim, bet jei ne, tai truputi pasivaikscioti visada neprosal;) Si savaitgali turetu buti ir daugiau jaunimo, nes sitai asociacijai priklauso studentu is kito Nikosijos universiteto ir musu universitete dar pora erasmuso merginu yra uzsirasiusios i si kluba, bet sitame zygyje nedalyvavo, nes universitetas sekmadieni organizavo kelione i Larnaka ir jos vaziavo ten. Kadangi mes ten buvom pirma savaitgali, tai nusprendem geriau pamankstinti kojas. Ziuresim kaip gausis kita sekmadieni;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą