2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

Turkiskoji dalis: atlikta!

Pamenat Juoza, Sandros kaimyna, kuris mus savaitgali vezesi i iskysuli? Tai va, treciadieni ir ketvirtadieni mes ir toliau apziurinejom turkiskaja Kipro dali su juo :)


Treciadieni Kipras svente kazkokia Graikijos nacionaline svente, todel mums nebuvo paskaitu, o Juozas treciadienio ryta baige savo projekta turkiskoje dalyje, o jo skrydis buvo tik penktadieni, tad jis nuprende pakeliauti po sala, o kad butu linksmiau, ir mus pasieme. Kaip ir praejusi karta, kirtom siena, sedom i masina ir isvaziavom :) tiesa, pries tai dar truputi pasigrozejom kiprieciais svencianciais graiku svente. Smagiausia buvo, kai reikejo skersai pereiti parada:D bet mums pavyko!


Siaip tai jautemes kaip salies isdavikes: visi kiprieciai trauke parado link, o mes pasiekem parada ir tolyn link turkiskosios puses pries srove.

Takart toli nevaziavom. Su Davidu jau buvom buvusios Kyrenijoje, tai i pati miesteli nebevaziavom. Patraukem i salia Kyrenijos esancia labai grazia ir didele Hillarion pili. Ten praleidom labai daug laiko: prisifotkinom ant kiekvieno kampo, nes vaizdai buvo nuostabus.




Didziausias zygis buvo iki vadinamojo karalienes kambario - auksciausio pilies tasko. Tiek nusikalem kol uzkopem tokia galybe laipteliu, kad pradejom svarstyti kaip karaliene nusigaudavo iki savo kambario... Bet buvo tikrai verta: is ten puikiai matesi tiek kalnai, tiek Kyrenia. Ten uzkope pastebejom ir kita fakta: juoduojanti dangu toje puseje, kur turejom vaziuoti po pilies.

Po Hillarion pilies vaziavom i Bellapais miesteli, kur buvo katik gerai nulije ir vanduo zliauge gatvemis. Ten apziurejom buvusi vienuolyna, bet ten nieko labai ispudinga: pora graziu arku ir po jomis isikures restoranas.



O tada Juozas veze mus i kalnus i, pasak jo, tikra vienuolyna. Tai buvo apleistas armenu vienuolynas, i kuri reikejo labai ilgai vaziuoti kalnu serpentinais, kur dvi masinos prasilenkti gali tik vienai sustojus ir pavaziavus i kelkrasti. Pusiaukelej sustojom apzvalgos aikstelej, kur pute siaubingas vejas ir nupute Sandrai nuo galvos akinius nuo saules. Akiniai buvo isgelbeti ir Sandra turejo progos pavaikscioti pararajos krasteliu...

Kai privaziavom kelio gala - slakbauma, teko eiti pesciomis dar 2.5km iki vienuolyno. Bet sitas buvo tikras vinuolynas: nedidukas vienuolynas su koplycia ir daugybe mazu celiu vidury niekur. Kazkaip vaikstant po ji, tikrai jautesi vienuolyno dvasia. Mes pritarem Juozui, kad cia tikrai geriausias is iki tol matytu (nors nuotruakoj gal taip ir neatrodo, nes nepavyko padaryt labai charakteringos foto).

Po to nuvaziavo i viena tokia vieta pavalgyti. Ten aisku buvo tik tradiciniai patiekalai (tik nesu tikra ar kiprieciu ar turku), beveik visi is avienos. Visi uzsisakem po viena karsta, bet mums pradejo nesti visokius apetaizerius, kuriu buvo tikrai daug: keliu rusiu salotos, humusas (trintu zirniu kose), siltos pitos, tas ju kietas surus jogurtas su visokiais priedais ir pan. Kai atnese pagrindinius patiekalus, mes jau buvom sotus:D bet visvien teko viska suvalgyti (tada supratau, kad aviena yra labai specifine mesa ir kad as jos nelabai megstu).


Musu tos dienos programoje buvo dar numatyta aplankyti Buffavento pili. Buvo jau tamsu kai ten nuvaziavom ir apsirode, kad norint pamatyti ta pili pirmiausia reikia uzlipti devynias galybes laipteliu, kad pakilti i uolos virsu iki pilies. Mes priemem sita issuki! ir paskui beveik pasigailejom... nes kojas tai gerai pakirto - beveik valanda be sustojimo kopem viena laipteli po kito kol pasiekem virsune ir isvydom nuostabu naktines Nikosijos vaizda.

Buvo gera proga isbandyti visas fotiko naktinio fotografavino funkcijas:) Kadangi netoli buvo, tai paskui dar nuvaziavom paziureti i turku veliavas ant kalnu is arti, bet nedege sviesos ant veliavu (matyt del lietaus, nes pora sekanciu naktu irgi nedege, nors buvo turku nacionaline svente), tai nesigavo nei vienos normalios fotkes...


Ketvirtadieni ir vel keliavom po turkiskaja dali. Fotkeje matote kaip ryte, pacioje keliones pradzioje, geriu nacionalini turku gerima - aerana. Tai skystas surus jogurtas.Kdangi jau buvome gana daug isvazineje, tai ketvirtadieniui nebedaug bebuvo like ka pamatyti turkiskoje dalyje. Nuvaziavom i viena toki kaimeli paziureti Sant Mamas baznycios, kuri paveiksliuke atrode tikrai ispudingiau nei tikrovej...


Tada nuvaziavom i dar viena griuvesiu muzieju, kur vel paziurejom mozaiku ant grindu ir pasigrozejom dar vienu amfiteatru. Visa sita teritorija tikrai neprilygo to, ka matem Paphos tokio tipo muziejuje. Ir labai dziaugiames, kad sita teritorija buvo maza ir nereikejo daug vaiskcioti, nes buvo ziauriai karsta ir neturejom jegu is po vakaryksciu kopimu i pilis...


Tos dienos kelione buvo skirta pazinti siaures vakarinei salos pusei, todel visa diena vazinejom palei tokios ilankos kranta. Visa ta teritorija yra vadinama apelsinu regionu, nes cia visur kiek tik akys uzmato vien tik citrusinmedziu plantacijos. Nuotraukoje matote maziausia sala is Kipro salyno. Sakoma, kad butent sioje saloje pirma karta isikele zmones ir is ten populiacija isplito iki didziosios salos.
Ketvirtadienio diena buvo idomi tuo, kad marsrute nebuvo numatyta jokiu dideliu objektu, kuriuose reiketu praleisti daug laiko ar daug vaikscioti, o susidejo is siaip vazinejimo po regiona ir stebejimo visokiu mazu dalyku. Kaip pavyzdziui, ant sito kalno praleidom gal pusvalandi, pasigrozejom vaizdais ir nuvaziavom isgerti po puodeli turkiskos kavos. O paskui norejom nuvaziuoti paziureti kazkokios bronzos amziaus laiku sventoves, bet niekaip nesugebejom jos rasti, ir niekas is vietiniu tokios nezinojo, visi siunte i apleista vienuolyna, kuris buvo net tvora aptvertas, kad niekas neitu! Bet mums tvora ne kliutis:)



Pastebit koks juodas buvo dangus? Treciadieni vaziavom visada i debesis, o ketvirtadieni - nuo debesu. Sustojom "pasigrozeti" ir turkiskomis kapinemis.
Beieskodami tos sventoves, pamatem pakeles nuorada i kazkoki lankytina objekta, kuris nebuvo pazymetas jokioje turistu knyguteje. Nuspendem paziureti kas ten gero. Privaziavom kariuomenes saugoma teritorija, kur patikrino visu musu pasus ir tik apeme Juozo pasa leido vaziuoti toliau. Pasirodo, kad tas lankytinas objektas buvo pirmo Kipro prezitento teisinniko namas statytas 1957 metais, vadinamas "Melynuoju namu".Tas teisinkas pasirodo buvo tu lauku mafijos bosas, kuris uzsiiminejo giklu kontrabanda. Jis juos knktrabanda atsgabendavo i sala ir tada slapta parduodavo grailu kiprieciams, kad galetu saudyti i turku kipriecius. Pats namas labai idomus ir prasmatnus: yra geltonas, raudonas, melynas ir zalias miegamieji, daugybe paveikslu originalu ir dar daug visokiu prasmatnybiu. Is to namo iki uosto seke tunelis, kuriuo pats mafijozas pabego ir susprogdino, kad jo nesektu. Zodziu, visiskai to neistikedami apturejo labai gera ekskursija:) ir dar mums pakliuvo gidas, kuris pora menesiu gyveno Lietuvoj, todel ne tik zinojo daugybe Lietuvos miestu bet ir zinojo nemazai lietuvisku zodziu:) ir turejo panele is Klaipedos, todel greitu meyu zada ten vel skristi:)


Ir po to, jau vaziuodami namo, pamatem nuoroda i savo sventove. Supratom, kodel niekas nezinojo apie tokia:D tai aptverta 5x5m teritorija su keliais akmenukais.

Paziurejom i tuos akmenukus per masinos langa, nes pradejo lyti ir vaziavom namo. Grizom beveik iki pat Nikosijos, kai Juozas prisimine, kad jam buvo rekomendave puikia vieta pavalgymui Kyrenijoje (apie 30km nuo Nikosijos) ir jis mus ten nusiveze. Tik deja, butent tuo metu, nuo 5 iki 7 val, kavine nedirbo, nes buvo uzsakyta kazkokiems pietums. Tada nuvaziavom i kazkokia kavine, kur pavalgem tiesiog paprastus, o ne tradicinius patiekalus, pasigrozejom lietumi per langa ir gryzom namo. Baigesi musu savaitgalis vidury savaites:)

2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

Savaitgalis pasaulio pakrastyje

Kai pasikabinom ant sienos kipro zemelapi ir pradejom delioti ten veliaveles kur jau buvom, garsiai svarstem, kad i Kipro uodegos galiuka - iskysuli - tikriausiai taip ir neturesim progos ismegti veleveles, nes ziauriai toli ir mums tikrai nepavyks iki ten nusigauti... Dabar jau su dziugesiu galiu pasakyti, kad mes klydom:)


Viskas prasidejo nuo to, kad Sandros kaimynas darbo reikalais atskrido i Kipra ir jos tevai idejo jai laukneseli per ji, o tada nepataisomai sugedo Sandros kompas ir ji paprase jo parskraidinti ji namo i Lietuva. Antro susitikimo metu jie susedo kazkokiam bare ir jis pasiule savaitgali vaziuoti kartu su juo i pati salos kamputi - iskysuli. O kadangi zinojom, jog daugiau tokios progos tikrai neturesim, tai ir sutikom:) Tada aisku dar nezinojom, kad jis atsisakys imti pinigus ir mokes uz viska pats... Ka padarysi, jo valia. Jei moka, tai matyt turi is ko: jis dirba Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijoje ir i Kipro turkiskaja dali atvaziavo dviem savaitem (jau 7-ta karta) vykdyti kazkokio Europinio projekto (ES investuoja daug pinigu i Kipro turkiskos dalies oro ir vandens uzterstumo projektus, kad kai salis susivienys, nebutu didelio skirtumo tarp daliu issivystymo lygio siais klausimais).

Isvaziavom sestadieni anksti ryte. Jis musu lauke iskart perejus siena i turkiskaja dali. Kad kelione taip nenusibostu ir kad nenusibostu visa diena guleti papludimyje, pakeliui (beveik) uzsukome i Famagusta. Tai Kipro uostas su didziuliais itvirtinimais. Tame mieste islike gausybe senoviniu pastatu ir itvirtinimu. Praktiskai visas miestas yra autentiskas senovinis miestas. Tikiuosi, kad Virga parode daugiau fotkiu is sitos keliones, todel cia ikeliau vos pora.


Nuo miesto sienos itvirtinimo visas miestas buvo kaip ant delno.


Cia ta pati baznycia, kuri matosi kysanti virs miesto praejusioje fotkeje.


Sis liutas yra vienas is dvieju, sauganciu garsiuosius Famagustos vartus (Famagusta Gate) i uosta.
Cia turkisko tipo kavineje Famagustoje, kur pirma karta gyvenime ragavau turkiskus saldainius Baklava. Tai mazi sluoksniuotos trapios teslospyrageliai su ivairiais saldziais idarais (visi sako, kad skaniausi su pistacijom) ir ismirkyti saldziame sirupe.

Is Famagustos leidomes i kelione i iskysulio galiuka. Pakeliui sutikome pora ozku kaimeniu.
Kai jau buvome beveik vietoje, dar uzsukome i Karpasia mietelio vienuolyna.


Nuotraukoje apacioje matote musu motelio teritorija. Musu namukas buvo pirmas nuo desines is tu keturiu mediniu namuku. Juozo buvo antras. Paziureje i tai, kokioje vuetoje jie stovi, galite isivaizduoti kokius vaizdus ten mateme is visu pusiu (nuo namuko duru iki skardzio su juros zydru vandeneliu buvo gal kokie 5 metrai, per duris matesi banguojanti jura).

Musu bungalai (taip tie namukai vadinosi) buvo vos pora kilometru nuo pacio iskysulio galiuko, taciau ten vaziuoti nusprendem i pavakare. Pasimete daiktus i savo kambarius, iskart ejom i papludimi, kuri matote nuotruakoje. Bangos buvo pakankamai dideles, tai buvo labai smagu pasokineti per jas:) as aisku sedejau ant kranto ir nesimaudziau, nes buvau visiskai uzkimus ir neprasnekejau visai ir nenorejau dar labiau susirgti...
Po poros valandu maudyniu sedom i masina ir vaziavom i pasaulio krasta - i pati pati salos galiuka:) pakeliui sutikom dar nemazai laukiniu asilu, kuriu tame iskysulyje gausu (vienas ryte net iki musu bungalu buvo atejes)

Buvo nerealiai smagu stoveti ant pacio pacio salos krastelio ir aplink matyti tik vandeni (na gerai, vanduo buvo is triju pusiu). Turkai aisku nebutu turkai, jei ant pacios krastines uolos nestovetu galingais prozektoriais apsviestos didziules Turkijos ir turkiskojo Kipro veliavos. Palaipiojom dar visom aplinkinem uolom (tik ne Jurga, nes jai suplyso basute ir ji stovejo liudna ir mus fotografo is apcios kai ikopem i kalna prie veliavu ir is virsaus kai kopinejom uolom prie pat vandens). Besigrozedami vaizdais sulaukem ir saulelydzio:)
Gryze i moteli, pavakarieniavom keistu tradiciniu valgiu (visi is avienos), isgerem Rakes (tradicinio turkijos anyzinio gerimo) ir ejom ziureti zvaigzdziu, bet tokiu metu laiku nieko yaptingo nematem. Juozas pasakojo, kad kai buvo toje pacioje vietoje rugpjuti, zvaigzdes buvo tokios ryskios ir grazios, kokiu jis dar gyvenime niekur nebuvo mates. Bet mums taip nebepasiseke...
Ryte atsikele papusryciavom ir susirinke daiktus isvaziavom i Auksini Papludimi (Golden Beach), kuris yra skaitomas vienu graziausiu ne tik Siaureje, bet ir visame Kipre. Juozo teigimu - pats graziausias. Ir is tikruju, sitas papludimys yra didziulis, su smulkiu baltu smeliu (beveik kaip Smiltynej ar kitur Lietuvoj) ir didziulem kopom, ko tikrai nera nei vienam kutam Kipro papludimiu. Vanduo irgi buvo toks nereliai zydras ir skaidrus kaip niekur kitur. Papludimy buvo nedaug zmoniu. Juozas sake, kad ir sezono metu jis buna beveik tuscias nes per toli vaziuoti, todel niekas nesivargina. Pavasari visas sis papludimys yra vezliuku perejimosi vieta. O dabar tik krabu buvo galima prisigaudyti, o gal tiksliau - prisikasti :D randi skyle kokiu 5cm skersmens ir kasi kol randi smelyje pasislepusi kraba:)


Visa diena praleidom tame papludimyje ir vakare vaziavom namo i Nikosija. Nepaisant to, kad visa sestadieni negalejau prasneketi (sestadienio vakara Rake geriau kaip vaistus, kad balsas pasitaisytu ir ka jus manot - sekamdieni nekejau jau beveik kaip normalus zmogus, o pirmadieni tai isvis kaip agurkelis buvau!), o sekmadieni pajury pradejo pilva raizyti nuo vynuogiu (jos ir atrode man itartinos), savaitgalis buvo tikrai nuostabus! Mes visos trys buvom nerealiai dekingos Juozui, kad mus ten nusiveze.

2009 m. spalio 20 d., antradienis

Vel i kalnus: zygis Atalante taku

Praejusi savaitgali laiko tikrai nesvaistem: sestadieni i Kirenija, o sekmadieni is pacio ryto - 14km pasivaiksciojimas Troodos kalnuose su zygeiviu asociacija (hiking club).

Musu universiteto zygeiviu klubas, i kuri mes visos keturios uzsirasem, turi nedaug nariu, todel dazniausiai jungiasi prie Nikosijos zygeiviu asociacijos, kurie organizuoja ivairius zygius sekmadienio rytais.

Ta sekmadieni kelemes turbut anksciausiai per visa gyvenimo Kipre laikotarpi, nes puse 8 jau reikejo buti prie universiteto. Kai isejom buvo taip anksti, kad net sankryza prie musu namu, kuri visada (bent mums iki tol taip atrode) buna pilna masinu su pastoviais kamsciais ir siaubingu triuksmu, buvo tuscia!


Kai nuvaziavom i vieta, isaiskejo, kad ta karta visi zygeiviai buvo taip sakant amziuj. Bet mes buvom gerai nusitekusios (visgi jau nuvaziavom i vieta), tai mums sitas faktas netrukde. Tiesa, Jurgai pasirode, kad jie visi mane, jog mes galim neiseit visos trasos, nes esam nepatyrusios ir nezinom kur kisam nosi, o 14km yra nemazai, o Sandrai pasirode priesingai - kad jie visi ziurejo kreivai i mus todel, kad zinojo, jog mes jaunos ir stiprios, todel sitas zygis mums bus tik vaiku zaidimas, kai tuo tarpu jiems tai jau visai neblogas jegu isbandymas. Bet matyt taip ir liksim nesuzinojusios, ka jie is tikruju maste i mus ziuredami:) Zodziu, zygiavom, grozejomes vaizdais ir suzinojom kai ka naujo apie Troodos apylinkes.

Visas sitas Atalente takas eina aplink Olimpo kalna - auksciausia Kipro taska (1998m). Sitoj vietoj buvo 1750m, mums uz nugaros matosi auksciausiai esantis Kipro kaimelis - Prodromos (1440m).
Mes cia valgom ne ka kita kaip mazuosius kalnu obuolius. Mes net galvojom, kad kazka netaip isgirdom kai jie paklause ar jau ragavom kalnu obuoliu. Sakom: "nepastebejom tokiu". O pasirodo, kad tai buvo tiesiog mazos (mazdaug silauogiu dydzio) raudonos uogos augancios and krumu kekemis panasiai kaip sermuksniai. Ju pavadinimas kiles nuo to, kad ju skonis kaip obuoliu (kai jau zinai, tai gal ir imanoma atsekti ta skoni:D)

Sitos gelytes pavadinimo nepamenu, tik zinau, kad tai unikalus augalas budingas tik Kipro Troodos kalnams. Grazu, a? Auga tiesiai is zemes be jokiu zaliu lapu. Is pradziu as galvojau, kad ten ant zemes buvo tiesiog prikrite ziedu nuo kokio nors medzio.

Vieta, Jurgos akimis ziurint, tobula jaunavedziu vestuvinems nuotraukoms:) tik kazin kokie jaunavedziai noretu pedinti kokius 8-10km, kadpasidarytu grazia foto:D

Sita foto buvo verta pasidaryti jau vien tik del to, kad gryzus ant tako, suzinojau dar viena naudinga fakta: Troodos kalnuose yra gyvaciu! Ir lyg dar to butu maza, viena is ju yra mirtinai nuodinga!

Paskutine musu zygio nuotrauka labai primena sauleta rudens diena Lietuvoje;)
Visus 14km iveikem per tris su puse valandos. Atstumas musu kojoms tikrai nepasirode per ilgas. Buvo labai smagus pasivaiksciojimas sekamdienio ryta:)
Zygiai vykdomi kiekviena sekmadieni (isvykimo laikas irgi nesikeicia, deja). Si sekmadieni planuojamas zygis iki Kaledonijos krioklio. Kadangi mes ten jau buvom, tai jei pasitaikys proga vaziuoti i kokia nors nauja vieta, zygyje nedalyvausim, bet jei ne, tai truputi pasivaikscioti visada neprosal;) Si savaitgali turetu buti ir daugiau jaunimo, nes sitai asociacijai priklauso studentu is kito Nikosijos universiteto ir musu universitete dar pora erasmuso merginu yra uzsirasiusios i si kluba, bet sitame zygyje nedalyvavo, nes universitetas sekmadieni organizavo kelione i Larnaka ir jos vaziavo ten. Kadangi mes ten buvom pirma savaitgali, tai nusprendem geriau pamankstinti kojas. Ziuresim kaip gausis kita sekmadieni;)